Šį kartą papasakosiu apie sfinksą. Ne, ne akmens skulptūrą prie Egipto piramidžių, o apie kačių veislę. Tai gana egzotiška ir gana jauna kačių veislė, kuri jau pasiekė ir Lietuvą. Nors kai kuriems žmonėms ji sukelia pasidygėjimą, tačiau šios veislės kates turi ir karštų gerbėjų.
Sfinksas yra beplaukė katė, atsiradusi dėl natūralios mutacijos. 1966 m. Toronte, vienoje vadoje gimė beplaukis kačiukas. Tai nebuvo vienintelis ar pirmasis pasaulyje beplaukis kačiukas (XIX a. pabaigoje kurį laiką buvo auginamos meksikietiškos beplaukės katės), tačiau sfinksų veislė prasidėjo nuo šio kačiuko.
Pagrindinis skiriamasis šių kačių bruožas yra, žinoma, kailio nebuvimas. Tiesa, ant nosies, ausų ir uodegos kartais būna retų ir trumpų plaukelių; ūsų taip pat gali nebūti. Šių kačių oda raukšlėta ir labai elastinga. Kuo daugiau raukšlių turi sfinksas, tuo vertingesniu jis laikomas. Sfinksų kūnas yra vidutinio dydžio, plačia krūtinės ląsta ir išsipūtusiu pilvu, turi stiprius raumenis ir skeletą. Uodega ilga, tiesi ir siaura. Lyginant su kitomis veislėmis šių kačių uodega ir letenos kur kas ilgesnės. Sfinksų galva šiek tiek pailga su didelėmis stačiomis ausimis, akys didelės ir toli viena nuo kitos, būna žalios arba rudos.
Sfinksas – labai protinga, smalsi ir žaisminga katytė. Jie puikūs kompanionai ir nepakenčia būti vieni, todėl idealiai tinka šeimoms su vaikais ar vienišiems žmonėms. Sfinksai judrūs ir mėgsta bendrauti, todėl šioms katėms būtina nuolatos skirti laiko, pasirūpinti žaislais, kad jos turėtų kur išlieti energiją. Šią katę paprasta auklėti – jos labai paklusnios.
Vienintelis sfinksų „neigiamas“ bruožas ypatinga jų priežiūra. Jie nepaprastai jautrūs šalčiui. Taip pat reikia atidžiai ir nuolatos prižiūrėti jų odą: šie katinėliai neturi kailio, tad prakaitas ir riebalai kaupiasi ant odos, ima dvokti ir erzinti odą. Todėl katytę gali išberti, o kraštutiniu atveju ima luptis oda. Taip pat dėl plaukų nebuvimo ypatinga dėmesį reikia skirti akių ir ausų priežiūrai.
Nors sfinksai reikalauja nemažai dėmesio, tačiau su kaupu atsilygina prieraišumu ir meile šeimininkams bei nuotaikingomis akimirkomis.
Pagrindinis skiriamasis šių kačių bruožas yra, žinoma, kailio nebuvimas. Tiesa, ant nosies, ausų ir uodegos kartais būna retų ir trumpų plaukelių; ūsų taip pat gali nebūti. Šių kačių oda raukšlėta ir labai elastinga. Kuo daugiau raukšlių turi sfinksas, tuo vertingesniu jis laikomas. Sfinksų kūnas yra vidutinio dydžio, plačia krūtinės ląsta ir išsipūtusiu pilvu, turi stiprius raumenis ir skeletą. Uodega ilga, tiesi ir siaura. Lyginant su kitomis veislėmis šių kačių uodega ir letenos kur kas ilgesnės. Sfinksų galva šiek tiek pailga su didelėmis stačiomis ausimis, akys didelės ir toli viena nuo kitos, būna žalios arba rudos.
Sfinksas – labai protinga, smalsi ir žaisminga katytė. Jie puikūs kompanionai ir nepakenčia būti vieni, todėl idealiai tinka šeimoms su vaikais ar vienišiems žmonėms. Sfinksai judrūs ir mėgsta bendrauti, todėl šioms katėms būtina nuolatos skirti laiko, pasirūpinti žaislais, kad jos turėtų kur išlieti energiją. Šią katę paprasta auklėti – jos labai paklusnios.
Vienintelis sfinksų „neigiamas“ bruožas ypatinga jų priežiūra. Jie nepaprastai jautrūs šalčiui. Taip pat reikia atidžiai ir nuolatos prižiūrėti jų odą: šie katinėliai neturi kailio, tad prakaitas ir riebalai kaupiasi ant odos, ima dvokti ir erzinti odą. Todėl katytę gali išberti, o kraštutiniu atveju ima luptis oda. Taip pat dėl plaukų nebuvimo ypatinga dėmesį reikia skirti akių ir ausų priežiūrai.
Nors sfinksai reikalauja nemažai dėmesio, tačiau su kaupu atsilygina prieraišumu ir meile šeimininkams bei nuotaikingomis akimirkomis.
Komentarai
Rašyti komentarą