Pavojingi šunys

Vis dažniau ir dažniau televizoriaus ekranuose, laikraščiuose ir interneto puslapiuose diskutuojama apie mūsų keturkojų draugų agresyvumą. Šis klausimas jaudina ne tik tuos, kurie nori įsigyti šunį, tačiau ir tuos, kurie jau laiko mylimą augintinį. Taip pat gatvėse vis daugėja valkataujančių šunų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir spręsti šią problemą. Žmonės turėtų būti atsakingesni ir neišmesti augintinių į gatvę. Reikėtų gerai pagalvoti prieš įsigyjant šuniuką, ar tikrai pajėgsite jį užauginti, prižiūrėti ir rūpintis juo iki gyvenimo pabaigos. Jei atsitinka, kad dėl kažkokių priežasčių negalite rūpintis savo numylėtiniu, atiduokite jį į prieglaudos namus. Mielieji, būkite atsakingi!

Dresuotojai teigia, kad šunį būtina auklėti ir dresuoti taisyklingai. Šiais laikais apie šunų auklėjimą informacijos galima rasti visur, taip pat pasitarti su tos srities specialistu. Dresuotojai puikiai žino šunų kalbą ir psichologiją, jiems neiškyla paslapčių šunų elgesyje. Žemiau pateikta informacija klausimų-atsakymų forma, jums padės suprasti ko galima tikėtis iš šunų įvairiose situacijose ir kaip tuo metu elgtis.

- Kokios veislės laikomos pavojingomis žmogui?

- Socialiai pavojinga yra ne konkreti veislė, tačiau konkretus šuo. Agresija kyla dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, neteisingai dresuotas arba visiškai nedresuotas šuo. Rečiau pasitaiko veisimo defektai arba nervinės sistemos ligos. Žinoma, dėl savo prigimtinių savybių, kai kurios šunų veislės yra pavojingesnės, nei kitos.

Pagrindinės šių parametrų charakteristikos. Pirmiausia gerokai aukštesnis tarnybinių ir kovinių šunų agresyvumo laipsnis. Didelę reikšmę turi gyvūno dydis ir svoris, jo judrumas ir jėga, gebėjimas ir jėga įkasti, elgesio maniera kovojant. Panašios savybės svarstomos instruktorių, auklėjant šunis-asmens sargybinius.

O nematomi dresuotojai ruošia šunis-žudikus. Žinoma, žmonės nori turėti šunį, galintį apginti šeimininką ir saugoti jo turtą, t.y. apsauginiai ir koviniai šunys. O jie ir laikomi pavojingiausiais. Štai kai kurios pavojingos šunų veislės: Kaukazo aviganis, Vidurinės Azijos aviganis, Pietų Rusijos aviganis, rotveileris, dobermanas, juodasis terjeras. Prie kovinių veislių priskiriami bulterjeras, pitbulterjeras, stafterjeras.

- Nematomi dresuotojai ruošia šunis-žudikus. Ar tai legalu?

- Oficialiai tokia veikla neuždrausta. Internete galima rasti specialių saitų, kur siūlomos tokios paslaugos. Jei yra - tai yra ir pasiūlymas. Argi gali būti kitaip?

- Kur slypi pavojus auginant namuose kovinį šunį?

- Apie šias veisles yra daug mitų. Pastaraisiais metais šių veislių gyventojų skaičius išaugo net kelis kartus. Jų kainos sumažėjo, o abejotinos kilmės šuniukai, apsigyvena butuose. Dažnai žmonės galvoja, kad jų auklėti nereikia, kadangi augdamas šuniukas visko išmoks pats. Šuo ir mokinasi. Tačiau ne to, ko reikia. Vietoj to, kad saugotų butą nuo vagių, jis saugo sofą nuo šeimininko.

Šuo pavirsta į naminį tironą, o geriausiu atveju, pripažįsta tik jėgą arba šeimos galvą. Kiti šeimos nariai tampa įkaitais, o neretai ir aukomis. Tačiau net dėl įvykusios didžiausios nelaimės žmonės vis tiek nepasimoko ir toliau nedresuoja savo augintinių.

- Kalbant apie nelaimes. Kaip paaiškinti šuns puolimą ant vaiko?

- Kai šuo ko nors nori - jis apie tai perspėja žmogų. Pavyzdžiui, kad žaidimas pasidarė įkyrus. Šuo pavargo ir nori pailsėti arba paėsti. Vaikai dažnai nesupranta tokių šuns signalų. Todėl šuo elgiasi su vaiku taip, kaip elgtųsi su savo šuniukais - paleidžia dantis. Prie ko tai priveda - mes žinom. Tokiais atvejais reikia kaltinti tik vaikų tėvus. Pirmiausia, negalima mažylio vieno palikti be priežiūros, antra, juos reikia mokyti kaip elgtis su šuniu. Didžioji dauguma kovinių šunų yra normalūs. Jų elgesys nuspėjamas ir paaiškinimas. Pavojus slypi dideliuose nasruose, jėgoje ir judrume.

- Kodėl kartais koviniai šunys visiškai be priežasties, iš pirmo žvilgsnio, elgiasi agresyviai su žmonėmis ir netgi su šeimininku?

- Sveiko šuns agresijos išpuolis visada motyvuojamas. Apie tai neišmanantis žmogus nesupras. Žiūrint iš šono, šuo nei iš šio, nei iš to puolė. Iš tikrųjų priežastis visada atsiras. Gali būti, kad šuo (pagal savo supratimą) stengėsi apsaugoti šeimininką, teritoriją arba maistą. Kartais matant varžovą šuniui kyla noras kovoti. Toks elgesys koviniam šuniui yra norma. Tai tas pats, kaip kurtų arba varovų veislės šunims troškimas bėgioti. Su tuo beprasmiška kovoti. Apribojimai priveda prie nervinio sutrikimo.

Kalbant atvirai, reikėtų paminėti, kad agresyviais gali būti ne tik apsauginiai ir koviniai šunys. Netgi mažos veislės šunytis gali pavirsti monstru. Agresyvumas - charakterio bruožas ir 90 atvejų iš 100 yra perduodamas iš kartos į kartą. Būna atvejų, kai veisėjai parduodami kales slepia jų tikrųjų tėvų charakterius, atrodytų, jog yra normalu ant šeimininko urzgiantis šuo. Šiame procese - pinigai atlieka svarbiausią vaidmenį. Jei žmogus, nelabai suprantantis apie šunis, nepasistengė prieš įsigydamas naują šeimos narį paprašyti specialisto patarimo - jam galima bus parduoti netgi krokodilą pudelio išvaizda.

- Kur geriausia įsigyti šunį?

- Žinoma, pas jo tėvų šeimininkus. Būtina prieš tai "susipažinti" su šuniuko motina. Pasižiūrėti kaip ji atrodo ir koks jos charakteris. Antras variantas - šunų veisėjų klube.

- Kokios veislės turi didžiausią paklausą?

- Dažniausiai perkami dekoratyviniai šunys. Beje, ir gatvėse jie atsiduria dažniausiai. Daugelis juos laiko žaisliukais. Pažaidė ir išmetė. Antroje vietoje, greičiausiai perkami šunys namų apsaugai.

- Jei šuo tampa agresyvus ir pradeda puldinėti žmones ar kitus šunis, kaip turi elgtis šeimininkas?

- Svarbiausia, ką jis turėtų žinoti, kad vedžiojant šunį gatvėje ar kitose viešose vietose būtina jam uždėti antsnukį. Net, jeigu ir šalia nieko nėra. Ten, kur yra žmonių, šunį reikia vesti už pavadėlio. Būtina atlikti dresavimo paklusnumo kursą, tai padės nustatyti teisingą elgesį su šuniu. Ir valdyti jį bus paprasčiau. Padidėjusį agresyvumą nuslopinti padeda fiziniai krūviai, taip pat konkrečios užduotys.

Tačiau su fiziniais ir psichologiniais krūviais nereikėtų persistengti. Dėl tinkamo krūvio būtina pasikonsultuoti su specialistu. Dar vienas variantas - reguliarus susitikimas su figūrantu (žmogus – dresuojantis šunis apsaugos funkcijoms vykdyti) dresavimo aikštelėje. Čia šuo gali išsikrauti, kandžioti ir pulti savo malonumui. Be to, draudžiant savo augintinio agresyvumą, leisti jam tai daryti tik davus signalą. Šuo viską supras, ir lauks tos saldžios minutės.

- Einate gatve ir staiga jus užpuola šuo. Ką daryti tokiu atveju?

- Pirmiausia, iš karto sustoti ir būti natūralioje padėtyje. Įvertinti situaciją ir pasistengti išvengti susidūrimo su šuniu. Svarbu žinoti: laimėta kova - tai neįvykusi kova. Apsidairykite, ar nėra aplinkui kur pasislėpti arba kokios apsisaugojimo priemonės (akmens, lazdos ir pan.). Jei šeimininkas arti, draugiškai paprašykite jo pakviesti šunį pas save. Stenkitės nežiūrėti šuniui į akis. Gyvūnams tai reiškia grėsmę. Pasistenkite nerėkti, nedaryti staigių judesių ir neatsisukti nugara. Svarbiausia, kontroliuoti savo psichiką. Šuo jaučia, kai žmogus bijo ir jo agresija tik didėja.

Efektyvesnė apsauga - dujų balionėlis. Ypač tai tinka, kai jus puola valkataujančių šunų gauja. Stenkitės, rūbų pagalba, apsaugoti kaklą ir galvą. Jokiu būdu negalima kristi ant žemės. Gali būti ir taip, kad atsikelti jums jau nepavyks. Jei auka tapote ne jūs, o kitas žmogus ar vaikas, pasistenkite drąsiu elgesiu jam padėti. Tai darant reikia žinoti: jei šuo atakuoja šokdamas, užteks apsiginti pagaliu, akmeniu ar kažkuo panašiu ir užsimojus jam trenkti arba jei prireiks trenkti iš tikrųjų. Darykite tai garsiai surikdami.

Jei šuo nusiteikęs grėsmingai ir kanda, pasistenkite jį sulaikyti. Geriausia tai daryti dviem. Vienas trukia šunį už galinių kojų į viršų link savęs. Kitas stengiasi jį atkabinti nuo aukos. Tam reikia šiek tiek pridusinti šunį pagalbine medžiaga arba atverti dantis bet kokiu plokščiu daiktu. Pavyzdžiui, šaukštu, atsuktuvu ir pan. Taip pat galima durti į akis arba stipriai suduoti per nosį.

- Ar galima išgydyti šunį nuo agresyvumo?

- Mūsų šalyje, greičiausiai ne. Niekas neveiks efektyviai, kol žmonės nepradės mąstyti kitaip. Šunys nežino kas visuomenėje gerai, o kas ne. Jie tokie, kokiais juos paverčia žmonės, ir elgiasi taip, kaip jiems leidžia elgtis jų šeimininkai. Čia reikėtų ne drausti kokias tai šunų veisles, bet problemą turėtų spręsti švietimas. O, pirmiausiai, pats šeimininkas. Būtina įteisinti visų šunų registravimą. Išduoti licencijas leidžiančias laikyti tarnybinius ir kovinius šunis. Įpareigoti klubus vesti kursus šeimininkams kaip auklėti savo augintinį.

Taip pat naudinga įvesti mokestį už gyvūno laikymą, žinoma, padoriomis kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad lėšos bus skiriamos šunų pasivaikščiojimo aikštelių aprūpinimui, taip pat gaudant benamius šunis. O svarbiausia reikėtų priminti tai, kad bet kokiose sudėtingose situacijose, problemose ir tragedijose, susijusiose su mūsų mažiausiais keturkojais draugais, esame kalti mes - žmonės.