Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Grybų nauda ir žala – valgyti ar vengti

Įsibėgėjus rudeniui, neretas išskubam į mišką pasidžiaugti gelstančiais medžiais, ir pasirinkti populiariųjų miško gėrybių – grybų. Nepaisant to, kad šie maisto produktai labai maistingi, jie gali sukelti ir nemažai sveikatos sutrikimų. Kiekvienais metais Lietuvoje grybais apsinuodija keli šimtai žmonių. Dėl šios priežasties sveikatinimo specialistai rūpinasi ne tik tuo, kaip tautiečius išmokyti atskirti nuodingus grybus nuo valgomų, bet taip pat ir kaip kuo naudingiau ir įvairiau panaudoti grybų vertingąsias ir net gydomąsias savybes.

Grybai ir jų produktai naudojami ne tik maistui, bet ir gydymui. Dažniausiai šie maisto produktai kaip vaistai naudojami tradicinėje kinų ir japonų medicinoje. Šių šalių patirtis mūsų žemyną pasiekė visai neseniai. Nuo senų laikų liaudies medicinoje naudojamų grybų poveikis dabar patikrintas moksliškai. Iš šių maisto produktų išskirtos veikliosios medžiagos ir polisacharidai šiandien yra naudojami išgrynintų vaistinių formų pavidalu. Kinijoje, Japonijoje, JAV, Ukrainoje, Rusijoje yra daugybė specialistų, gydančių grybais. Tokia medicinos sritis yra vadinama fungoterapija.

Visai neseniai Ukrainoje iš grybų imtas gaminti maisto papildas, kuris padeda iš organizmo pašalinti radioaktyviąsias medžiagas, stiprina imunitetą. Mūsų kaimynai latviai iš fermentuoto poniabudės ekstrakto gamina skystį, turintį uždegimą ir kraujo spaudimą mažinančių ir organizmo atsparumą didinančių savybių. Rusijoje gaminamas kosmetinis kremas raudonųjų musmirių frakcijų pagrindu, kuris pasižymi uždegimą slopinančios savybėmis. Taigi, akivaizdu, kad mokslas linkęs patvirtinti naudą tu dalykų, kuriuos liaudies medicina žinojo šimtmečius. Atlikus mokslinius tyrimus daug sužinota apie įvairių piengrybių, nuosėdžių, tauriabudžių, pievagrybių, mėšlagrybių, baravykų gydomąsias savybes, jų poveikį saugantis nuo vėžio (nors ši informacija yra gana prieštaringa ir nepatvirtinta).

Lietuvoje prieš daugiau nei dvidešimt metų buvo atliktas kempininių grybų tyrimas. Bandant juos su pelėmis įrodytas antinavikinis poveikis. Paskutiniaisiais dešimtmečiais buvo intensyviai tirtos šių maisto produktų veikliosios medžiagos, cheminė sudėtis,  fermentai, dalyvaujantys detoksikacijos procesuose ir pan. Grybai turi medžiagų, padedančių apsisaugoti nuo patogeninių bei infekcinių agentų ir oksidacinio streso. Organizme nuolatos vyksta gausybė įvairių biocheminių reakcijų, kurių metu susidaro laisvieji radikalai. Per didelis jų kaupimasis organizme pažeidžia mūsų ląsteles, sutrikdo įvairius medžiagų apykaitos procesus. Dėl šios priežasties greitėja ląstelių senėjimas, susidaro palanki terpė rastis įvairioms ligoms. Laisvųjų radikalų susidarymo visiškai išvengti nėra galimybės, tačiau naudojant atitinkamus produktus galima sumažinti neigiamą jų poveikį.

Mokslininkai, tirdami grybų veikliąsias medžiagas, atranda vis naujų medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo ardančio laisvųjų radikalų poveikio. Jei šie maisto produktai ir toliau bus taip intensyviai tyrinėjami, greičiausiai bus atrasta gana daug naujų medžiagų junginių, turinčių antioksidacinių, antimikrobinių ir kitokių gydomųjų savybių. Juo labiau, kad  kasmet pasaulyje dar vis surandama naujų, nežinomų grybų rūšių. Nepaisant to, kad šie maisto produktai iš tiesų turi gydomųjų savybių, paprastiems grybautojams negalima imti nepažįstamų grybų. Juk iš daugiau nei 100 mūsų šalyje augančių valgomų grybų rūšių renkamos vos kelios ar keliasdešimt.

Vienas nuodingiausių lietuvišku grybų yra žalioji musmirė. Sunku nurodyti jos vieną skiriamąjį bruožą. Jos turi gumbą su išnara, sijonėlį ant koto ir baltas dėmeles ar lopinėlius ant kepurėlės. Šių musmirių lakšteliai yra balsvi, pilkšvi ar žalsvi. Tamsūs ir rudi jie niekada nebūna. Šie bruožai leidžia atskirti musmirę nuo ūmėdės, kurios kotas neturi gumbo ir sijonėlio, o tamsūs lakšteliai – nuo pievagrybių, kurių kai kurios rūšys turi gumbą, ir beveik visos – sijonėlius. Taigi, negalima dėti į krepšį nepažįstamų grybų, o juos darinėjant reikia būti itin atidiems.

Populiarūs straipsniai

Jūrinė žvejyba Norvegijos fiorduose

Žvejyba Norvegijos fiorduose yra fantastiškas patyrimas. Norvegija turi daugiau nei 20 000 kilometrų pakrantės, tad gan nemažai „derlingos“ vietos jūrinei žvejybai. Čia nereikės daug įmantrių žvejybos reikmenų, yra daugybė žuvų rūšių, o zvejyba yra tinkama visais metų laikais.
Jums nereikės žvejybos licencijos žvejojant fiorduose, todėl bus lengviau planuojant ir pareikalaus mažiau išlaidų, nei kiti žvejybos būdai Norvegijoje. Ar jau minėjau, kad Norvegijos fiordai yra nepaprastai gražūs? Tai sukurs įspūdingą žvejybos aplinką.
Kaip jau minėjau, fiorduose nereikia licencijos, tačiau atsiminkite, kad aplink krantus, kur upės įteka į fiordus, galite atsidurti vietoje, kur licencija yra reikalinga. Tai gali būti traktuojama, kaip žvejyba upėje.
Žvejyba nuo kranto ar molo
Viena iš geriausių jaukų žvejybai nuo molo ar kranto yra norvegiškas jaukas vadinamas Stingsild. Jos yra daromos įvairių svorių ir spalvų. Šie jaukai imituoja silkes ir yra labai efektyvūs žvejojant įvairių rūšių menkes. Jeig…

Kada automobilių nuoma – geriausias sprendimas?

Daugelis sutiktų, kad transporto priemonės išlaikymas reikalauja nemažai išlaidų ar net streso. Įvairūs gedimai, detalių keitimas, draudimas, priežiūra, kad automobilio išvaizda išliktų tokia pat kaip tądien, kai jį įsigijote, ir panašūs dalykai atima tikrai daug laiko bei pastangų. Na, o jei nepagalvoję įsigijote jau naudotą automobilį iš ne itin patikimų pardavėjų, galite susidurti su nebepataisomomis problemomis, kurios dažnai kelia didelį pavojų vairuojant. Automobilių nuoma – plačiai paplitusi paslauga, keičianti nusistovėjusį požiūrį į transporto priemonių naudojimą bei leidžianti išvengti visų išvardintų problemų, su kuriomis susiduria nuosavus automobilius turintys žmonės. Kokiais atvejais automobilių nuoma išties naudinga?

Jei automobiliu važinėjate retai
Yra žmonių, kuriems automobilis reikalingas labai retai. Pavyzdžiui, gyvenantiems strategiškai patogiose vietose, iš kurių darbas, prekybos centrai ir visi „karštieji“ taškai – pasiekiami ranka. Arba tiems, kuriems automobi…

Kam reikalinga erotinė fotosesija?

Jeigu norite atskleisti savo moterišką grožį, pademonstruoti aistrą ir savo natūralų gebėjimą vilioti, tuomet erotinė (dar kitaip vadinama buduaro) fotosesija taps puikiu pasirinkimu. Nors erotinė fotosesija įprastai asocijuojasi su nuogumu, tai tikrai nėra pats svarbiausias dalykas – labai dažnai moteris netgi visiškai nenusirengia, o tik pademonstruoja nuogą petį ar apsirengia labiau peršviečiamą drabužėlį – turbūt daugelis žino, kad labiausiai vilioja paslaptis, o ne nuogut nuogutėlis kūnas, taigi, tas pats galioja ir šiuo atveju.
Erotines fotosesijas dažniausiai renkasi jaunos merginos, norinčios įamžinti savo nuostabų kūno grožį. Tai itin populiari paslauga, skirta jaunosioms – norėdamos vestuvių ryte nustebinti savo vyrą gražiomis, šiek tiek vulgarokomis arba švelniai erotiškomis nuotraukomis, jos paslapčia atlieka buduaro fotosesiją dar gerokai prieš vestuves.
Erotinės nuotraukos dažniausiai skatina fantaziją, tačiau jos gali būti ir labai jausmingos, švelnios, pašėlusios. Iš …