Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Grybų nauda ir žala – valgyti ar vengti

Įsibėgėjus rudeniui, neretas išskubam į mišką pasidžiaugti gelstančiais medžiais, ir pasirinkti populiariųjų miško gėrybių – grybų. Nepaisant to, kad šie maisto produktai labai maistingi, jie gali sukelti ir nemažai sveikatos sutrikimų. Kiekvienais metais Lietuvoje grybais apsinuodija keli šimtai žmonių. Dėl šios priežasties sveikatinimo specialistai rūpinasi ne tik tuo, kaip tautiečius išmokyti atskirti nuodingus grybus nuo valgomų, bet taip pat ir kaip kuo naudingiau ir įvairiau panaudoti grybų vertingąsias ir net gydomąsias savybes.

Grybai ir jų produktai naudojami ne tik maistui, bet ir gydymui. Dažniausiai šie maisto produktai kaip vaistai naudojami tradicinėje kinų ir japonų medicinoje. Šių šalių patirtis mūsų žemyną pasiekė visai neseniai. Nuo senų laikų liaudies medicinoje naudojamų grybų poveikis dabar patikrintas moksliškai. Iš šių maisto produktų išskirtos veikliosios medžiagos ir polisacharidai šiandien yra naudojami išgrynintų vaistinių formų pavidalu. Kinijoje, Japonijoje, JAV, Ukrainoje, Rusijoje yra daugybė specialistų, gydančių grybais. Tokia medicinos sritis yra vadinama fungoterapija.

Visai neseniai Ukrainoje iš grybų imtas gaminti maisto papildas, kuris padeda iš organizmo pašalinti radioaktyviąsias medžiagas, stiprina imunitetą. Mūsų kaimynai latviai iš fermentuoto poniabudės ekstrakto gamina skystį, turintį uždegimą ir kraujo spaudimą mažinančių ir organizmo atsparumą didinančių savybių. Rusijoje gaminamas kosmetinis kremas raudonųjų musmirių frakcijų pagrindu, kuris pasižymi uždegimą slopinančios savybėmis. Taigi, akivaizdu, kad mokslas linkęs patvirtinti naudą tu dalykų, kuriuos liaudies medicina žinojo šimtmečius. Atlikus mokslinius tyrimus daug sužinota apie įvairių piengrybių, nuosėdžių, tauriabudžių, pievagrybių, mėšlagrybių, baravykų gydomąsias savybes, jų poveikį saugantis nuo vėžio (nors ši informacija yra gana prieštaringa ir nepatvirtinta).

Lietuvoje prieš daugiau nei dvidešimt metų buvo atliktas kempininių grybų tyrimas. Bandant juos su pelėmis įrodytas antinavikinis poveikis. Paskutiniaisiais dešimtmečiais buvo intensyviai tirtos šių maisto produktų veikliosios medžiagos, cheminė sudėtis,  fermentai, dalyvaujantys detoksikacijos procesuose ir pan. Grybai turi medžiagų, padedančių apsisaugoti nuo patogeninių bei infekcinių agentų ir oksidacinio streso. Organizme nuolatos vyksta gausybė įvairių biocheminių reakcijų, kurių metu susidaro laisvieji radikalai. Per didelis jų kaupimasis organizme pažeidžia mūsų ląsteles, sutrikdo įvairius medžiagų apykaitos procesus. Dėl šios priežasties greitėja ląstelių senėjimas, susidaro palanki terpė rastis įvairioms ligoms. Laisvųjų radikalų susidarymo visiškai išvengti nėra galimybės, tačiau naudojant atitinkamus produktus galima sumažinti neigiamą jų poveikį.

Mokslininkai, tirdami grybų veikliąsias medžiagas, atranda vis naujų medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo ardančio laisvųjų radikalų poveikio. Jei šie maisto produktai ir toliau bus taip intensyviai tyrinėjami, greičiausiai bus atrasta gana daug naujų medžiagų junginių, turinčių antioksidacinių, antimikrobinių ir kitokių gydomųjų savybių. Juo labiau, kad  kasmet pasaulyje dar vis surandama naujų, nežinomų grybų rūšių. Nepaisant to, kad šie maisto produktai iš tiesų turi gydomųjų savybių, paprastiems grybautojams negalima imti nepažįstamų grybų. Juk iš daugiau nei 100 mūsų šalyje augančių valgomų grybų rūšių renkamos vos kelios ar keliasdešimt.

Vienas nuodingiausių lietuvišku grybų yra žalioji musmirė. Sunku nurodyti jos vieną skiriamąjį bruožą. Jos turi gumbą su išnara, sijonėlį ant koto ir baltas dėmeles ar lopinėlius ant kepurėlės. Šių musmirių lakšteliai yra balsvi, pilkšvi ar žalsvi. Tamsūs ir rudi jie niekada nebūna. Šie bruožai leidžia atskirti musmirę nuo ūmėdės, kurios kotas neturi gumbo ir sijonėlio, o tamsūs lakšteliai – nuo pievagrybių, kurių kai kurios rūšys turi gumbą, ir beveik visos – sijonėlius. Taigi, negalima dėti į krepšį nepažįstamų grybų, o juos darinėjant reikia būti itin atidiems.

Populiarūs straipsniai

Jūrinė žvejyba Norvegijos fiorduose

Žvejyba Norvegijos fiorduose yra fantastiškas patyrimas. Norvegija turi daugiau nei 20 000 kilometrų pakrantės, tad gan nemažai „derlingos“ vietos jūrinei žvejybai. Čia nereikės daug įmantrių žvejybos reikmenų, yra daugybė žuvų rūšių, o zvejyba yra tinkama visais metų laikais.
Jums nereikės žvejybos licencijos žvejojant fiorduose, todėl bus lengviau planuojant ir pareikalaus mažiau išlaidų, nei kiti žvejybos būdai Norvegijoje. Ar jau minėjau, kad Norvegijos fiordai yra nepaprastai gražūs? Tai sukurs įspūdingą žvejybos aplinką.
Kaip jau minėjau, fiorduose nereikia licencijos, tačiau atsiminkite, kad aplink krantus, kur upės įteka į fiordus, galite atsidurti vietoje, kur licencija yra reikalinga. Tai gali būti traktuojama, kaip žvejyba upėje.
Žvejyba nuo kranto ar molo
Viena iš geriausių jaukų žvejybai nuo molo ar kranto yra norvegiškas jaukas vadinamas Stingsild. Jos yra daromos įvairių svorių ir spalvų. Šie jaukai imituoja silkes ir yra labai efektyvūs žvejojant įvairių rūšių menkes. Jeig…

Pavojingi šunys

Vis dažniau ir dažniau televizoriaus ekranuose, laikraščiuose ir interneto puslapiuose diskutuojama apie mūsų keturkojų draugų agresyvumą. Šis klausimas jaudina ne tik tuos, kurie nori įsigyti šunį, tačiau ir tuos, kurie jau laiko mylimą augintinį. Taip pat gatvėse vis daugėja valkataujančių šunų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį ir spręsti šią problemą. Žmonės turėtų būti atsakingesni ir neišmesti augintinių į gatvę. Reikėtų gerai pagalvoti prieš įsigyjant šuniuką, ar tikrai pajėgsite jį užauginti, prižiūrėti ir rūpintis juo iki gyvenimo pabaigos. Jei atsitinka, kad dėl kažkokių priežasčių negalite rūpintis savo numylėtiniu, atiduokite jį į prieglaudos namus. Mielieji, būkite atsakingi!

Dresuotojai teigia, kad šunį būtina auklėti ir dresuoti taisyklingai. Šiais laikais apie šunų auklėjimą informacijos galima rasti visur, taip pat pasitarti su tos srities specialistu. Dresuotojai puikiai žino šunų kalbą ir psichologiją, jiems neiškyla paslapčių šunų elgesyje. Žemiau pateikta informa…

Auto nuomos paslaugos Vilniuje

Didelis miestas turi tam tikras paslaugas, be kurių negali apsieiti gana nemažai miesto gyventojų ir svečių. Pavyzdžiui, tokiame nedideliame mieste kaip Šilalė, Kupiškis, Lazdynai ar Naujoji Akmenė automobilių nuoma nėra labai paklausi. Nedideli atstumai, mažai žmonių, kurie ilgesniam laikui turi atsisveikinti su savo nuosavu automobiliu, paliktu remontui, sukuria tokią situaciją, kai nuomotis nieko nereikia. Kitas momentas yra žmonės, pažįstami, draugai, kurie gali paskolinti ar asmeniškai išnuomoti automobilį. Galbūt dėl to auto nuomos paslaugos Vilniuje yra paslauga, kuri yra labai populiari, o mažesniuose miestuose apie tai niekas net rimtai nesusimąsto.

Kuo gi ypatingos auto nuomos paslaugos sostinėje? Pirmiausiai reiktų pasakyti, kad jos nėra kažkuo kitokios ir Kaune ar Klaipėdoje. Vilnius yra gana platus miestas. Nuo vieno jo galo iki kito yra 30-40 kilometrų. Kartais ribos išnyksta ir netikėtai atsiduri Vilniaus rajone, kokiame kaime, kuris iš tiesų yra vos ne viduryje miesto…