Ar tikrai visiems reikia aukštojo universitetinio išsilavinimo diplomo

Lietuvoje vis dar egzistuoja universitetų kultas. Dauguma pasiduoda spaudimui bet kokia kaina įgyti aukštojo universitetinio mokslo diplomą, nors patys galbūt daug mieliau pasirinktų kitą gyvenimo kelią. Kiti šiaip tiesiog neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip: negi pradėsi savarankišką gyvenimą iškart po mokyklos baigimo? Arba negi būsi prastesnis už daugumą savo klasės draugų ir nestosi į universitetą  Tokios ir panašios mintys aplanko daugelį abiturientų. Prie to prisideda tėvai ir mokytojai, piršdami mintį, kad be mokslo gyvenime nieko nepasieksi ir „eisi griovių kasti“. Žodžiu, suprask: stok į universitetą, ketverius metus rašyk referatus ir puiki karjera nukris iš dangaus.

Žinoma, mokytis reikia, visas gyvenimas yra pamoka, bet tikrai ne visiems reikia baigti universitetą  Galima tapti puikiu specialistu, įgyti patinkančią specialybę ir tobulėti joje. Net ir alga, pavyzdžiui, gero kirpėjo gali būti didesnė už magistranto, dirbančio kokioje nors kontoroje. O svarbiausia yra tai, kad žmogus gali dirbti mėgstamą darbą, būti laimingas ir duoti naudą savo visuomenei. Negana to, toks specialistas nėra nė kiek prastesnis už valdininką, vadybininką, gydytoją ar direktorių. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus, jo individualių savybių.

Tikrai nesu prieš universitetus. Juose susirenka daug jaunų talentingų žmonių, sieksiančių ir siekiančių mokslo aukštumų, bet, deja, didžioji dalis ten ateina dar praleisti mažiausiai ketverius vaikystės metus. Tokiems žmonėms siūlyčiau nepasiduoti spaudimui ir eiti savo keliu.